2012 m. vasario 1 d., trečiadienis

Atilos siaubimas Lietuvių kraštais

Duoti vardą šuniui reikia proto. Įdomu, kur buvo manasis, kai savo čeką pavadinau siautulingojo Hunų genties vado Atilos vardu. Vat ir turiu dabar dievo rykštę :))) Ta proga - prisiminkime, kaip ten buvo iš tikrųjų, anot metraštininkų.

"Dievo rykštė": trumpas, bet šiurpulingas pasakojimas apie Atilos kelionę skersai Europos

Atila su pasididžiavimu save vadino "Dievo Rykšte", nes jis buvo girdėjęs, jogei šitą vardą visa Europa jam buvo davusi (savo ciuckiui aš turbūt ne tik visa Europa, bet ir visas pasaulis). Jisai dar mėgdavo pridėti: "Aš esmi viso pasaulio kūjas." "Priešais mano žvilgsnį žvaigždės krinta ir žemė dreba" (tiksliau - bėgant dulkės kyla). Ir dar jis sakydavo : "Kur mano būriai perjoja, tenai žolė niekados nebeaugs!'' (kaip mėgstu sakyti aš - kur Atila pasisioja, ten...)

Drąsiai galima sakyti, kad tuomet apie Hunus ir jų vadą Atilą spėjo išgirsti ne tik visa Europa, bet ir Afrika. Gal tik tolimieji Amerindai už Atlančio (Amerikoje) apie juos negirdėjo (dar išgirs). Atila ''Dievo Rykštė" sudrebino visą civilizuotąjį pasaulį (sudrebino savo necivilizuotumu - vandenį laka iš tualeto).

Hunų žiauri išvaizda (čia jie apie grožį, tiesa?).

Nors mes nenorime sutikti su pasakomis apie Hunų atsiradimą iš raganų ir velnių (o kodėl ne? tam tikromis gyvenimo akimirkomis aš visai tam neprieštaraučiau), vienok turime sutikti su tuo, kad jie labai žiauriais atrodė (kur jūs matėt meiliai atrodantį vilką?), nes tame sutinka visi senovės rašytojai (o jie daug vilkų yra matę). Apie Hunus sakoma, kad jie tik viena jau savo išvaizda išgąsdindavo žmones, kurioje tik šalyje jų gaujos užtvindavo (nėr čia ko žmonėms vilkų takais vaikščiot).

Anot Jordanies, veidas Hunų buvęs išgąstingai murzinas (o, dievaži, neabejotina teisybė) ir labiaus panašus į sudiržusi mėsos gabalą (kaip pavadinsi - taip nepagadinsi), kuriame, užuot akių, yra dvi skylutės. Jų baisioje išžiuroje taip ir žibėjęs pasitikėjimas savimi ir drąsa (net spinduliuoja).

Kalba Hunų buvusi visai nepanaši į kitų žmonių kalbas (kur jau ten bus), — tai buvęs kokis tai laukiniškas kiauksėjimas (kaip pirštu tamsoj į akį).

Tai buvo žvėrys žmonių pavidale. Amen.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą