Aš pakeliui namooo-o-o!

Nepaisant to, kad vežamas į naujus namus apdraskė mano pusbrolio veidą, buvo klaikiai mielas (iš pirmo žvilgsnio) ir pasirodė besąs baisiai dainingas (iš antro). Likęs be gaujos Rūkelis virkavo ir graudenosi ištisą dieną, bet mažo šuniuko mažą stresiuką aš suprantu. Ir antrą dieną supratau. Ir dar šiek tiek liko trečiai. Vėliau cypavo tik grauždamas kiaulės ausį (nepaaiškinama) ir negalėdamas įeiti į balkoną, kur savo valandos kantriai laukė džiovinti skrandukai. Ką jau ką, bet šis vilkiukas turi skonį - ir smirdančiam maisteliui, ir komfortui, nes pirmajam miegui pasirinko mano lovą. Štai tokia povyza jį ir pagavau.