Trauk ją devynios tą pilnatį: telefonas atsisakė būti liečiamas (skambučius tik priimu, sms'ų nei perskaitau, nei atrašau), netyčia ištryniau dideliausią komentarą wolfdog'e ir galiausiai susipykau su vilku. Svečiuose, kai ne tik naglai užsilipo ant stalo, bet ir čiupo apelsiną visiems matant. Įspėjantis tonas apie sveikatai pavojingą elgesį vilkelio nedomino - ėjo 'do pabedy do kanca' kaip rusai sako :) O kadangi kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį, gavo kailin. Pradžioje cypavo, paskui susierzinęs bandė atsikalbinėti, grasindamas savo vaikišku neva 'kąsiu', už ką gavo vėl. Galiausiai suskliaudęs ausis ir panarinęs akis laukė, kol atsitrauksiu ir, kaip jūs manot, trukt už vadžių, vėl nuo pradžių. Neįmanoma. Kiek kartų sakyta, kiek kartų vyta nuo stalo ar čiupta už kupros - po sekundės asociacijų grandinė nutrūkdavo kaip styga.
Apleidom patalpas, nes esu girdėjus, kad grynas oras atgaivina smegenis, o kantrybės taurė ir taip šiandien labai sklidina pasitaikė. Iš tiesų blogiausia ne tai, kad teko pasiaiškinti su žvėrium akis į akį (iki kraštutinumų kol kas nebuvom priėję), bet tai, kad sunku neprarasti kantrybės ir mąstyti blaiviu protu, kai šuo elgiasi pagal blogiausią scenarijų. Pykčio valdymo seminaras šiandien būtų kaip reikiant pravertęs :) Šit ir nežinau, ar čia pilnatis su savo vibracijomis, ar tiesiog aplinkybės ir situacija kalta. Žmonės mėnulio aktyvumo fazėje venas pjaunasi, chuliganizmu užsiima, kvailus klausimus užduoda ar pykčio nelaiko, bet kad šunims taip... Tampė mane pakeliui namo, ėjo būtinai priešinga trajektorija nei aš ir spyriojosi. Kaip kokia ožka. Pykstu :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą